1949 m. gegužės mėnesį Romoje buvo įkurta Europos Taryba - pirmoji Europos politinė organizacija. Ji pradėjo savo darbą ant Antrojo pasaulinio karo griūvėsių ir žiaurumų, praėjus ketveriems metams po Jungtinių Tautų įsteigimo. Europos Tarybos valstybių steigėjų politinė valia siekti savo narių vienybės buvo sukoncentruota į tikslą: ,,kad būtų apsaugoti ir įgyvendinti idealai ir principai - bendras valstybių narių paveldas, skatinantys jų ekonominę ir socialinę pažangą”.

Organizacijos Statuto pagrindą sudaro pagarba žmogaus teisėms ir įstatymo viršenybė. Tai reiškia pagarbos asmenybei ir jos laisvei apsaugą ir puoselėjimą, apibūdinamus įstatymo viršenybės principu, kurį reikia nuolatos stiprinti. Statute teigiama, kad valstybių, Europos Tarybos narių, padaryti rimti žmogaus teisių pažeidimai gali tapti jų narystės sustabdymo arba net pašalinimo iš Organizacijos priežastimi.

Praėjus šešiems dešimtmečiams nuo Europos Tarybos įkūrimo jos misijos svarba nė kiek nesumažėjo. Nuo tada, kai 1989 m. griuvo Berlyno siena, Vidurio ir Rytų Europos šalys palaipsniui tapo Europos Tarybos narėmis, ir tai padėjo joms tapti demokratiškesnėmis. Šiandien Organizacija atstovauja 800 milijonų europiečių. Jos tikslas - sukurti didžiulę, laisvą, taikią, demokratinę erdvę, kur žmonės nepaisant savo skirtingumo suprastų vienas kitą; Europą, kur taika palaikoma tolerancijos dėka.

Europos Taryba yra dažnai vadinama Europos ,,demokratijos sąžine”.