Parlamentinė Asamblėja yra viena iš dviejų pagrindinių Europos Tarybos statutinių institucijų, kuri atstovauja savo valstybių narių pagrindinių politinių jėgų interesams. Asamblėja - tai varomoji jėga, kurios dėka europinis bendradarbiavimas apima visas demokratines Europos valstybes.
Europos demokratinė sąžinė
Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja buvo pirmoji Europos asamblėja mūsų kontinento istorijoje. Ji yra plačiausiai atstovaujama asamblėja Europoje, nes turi delegatus iš 47 nacionalinių parlamentų.
Asamblėja savarankiškai sudaro savo darbotvarkę. Ji nagrinėja įvairias aktualias ir svarbias šiuolaikinės visuomenės problemas ir tarptautinės politikos klausimus.
Asamblėjos darbo rezultatai turi didelę reikšmę Ministrų Komiteto veiklai ir tarpvyriausybiniam bendradarbiavimui. Be to, Asamblėjos nariai perduoda visą informaciją savo šalių parlamentams ir taip daro įtaką savo vyriausybėms.
Istoriniai devyniasdešimtųjų įvykiai Vidurio ir Rytų Europos šalyse iškėlė Asamblėjai unikalų uždavinį - remti šių šalių siekį integruotis į Europos demokratijos šeimą ir padėti vystyti nuoširdų visų Europos valstybių parlamentarų bendradarbiavimą. Tuo būdu Asamblėja įneša savo indėlį į didesnės, vieningos Europos kūrimą.
1989 m. Parlamentinė Asamblėja įkūrė specialaus svečio statusą, kurio dėka delegatai iš pliuralistinę demokratiją kuriančių Vidurio ir Rytų Europos šalių, nesančių Europos Tarybos narėmis, parlamentų turėjo galimybę dalyvauti Asamblėjos plenarinėse sesijose ir jos komitetų posėdžiuose. Šie kontaktai ir mainai padėjo stiprinti demokratizavimo procesą šiose šalyse bei sudarė galimybę joms greičiau tapti Europos Tarybos narėmis.
Struktūra ir organizacija: demokratinių Europos valstybių veiklos atspindys
Parlamentinę Asamblėją sudaro 318 narių ir 318 jų pavaduotojų, kuriuos nacionaliniai parlamentai renka arba skiria iš savo narių. Priklausomai nuo gyventojų skaičiaus kiekviena šalis turi nuo 2 iki 18 atstovų. Nacionalinės delegacijos į Asamblėją yra sudaromos taip, kad proporcingai atstovautų visas nacionalinio parlamento politines partijas ir grupes.
Asamblėjoje yra penkios politinės grupės. Tai Socialistų (SOC), Europos liaudies partijos (EPP/CD), Europos demokratų (EDG), Liberalų, demokratų ir reformatorių (LDR) ir Jungtinė Europos kairiųjų jėgų (UEL) grupės. Kai kurie Asamblėjos nariai nepriklauso jokiai politinei grupei.
Kasmet Europos Rūmuose, Strasbūre, vyksta keturios Asamblėjos sesijos, kurios trunka po vieną savaitę. Posėdžiai yra vieši. Kiekviena pavasario sesija vyksta vienoje iš valstybių, Europos Tarybos narių.
Asamblėjos nariai iš savo narių renka pirmininką, tradiciškai trims vienerių metų kadencijoms. Pirmininkas, jo pavaduotojai (dabar jų yra 19), penkių politinių grupių vadovai ir dešimties komitetų vadovai sudaro Asamblėjos Biurą.
Be to, Asamblėja renka Europos Tarybos Generalinį sekretorių, jo pavaduotoją, Asamblėjos sekretorių, Europos žmogaus teisių teismo teisėjus ir Europos žmogaus teisių komisarą.
Asamblėjos darbui medžiagą rengia specialūs komitetai, kurie kuruoja šias veiklos sritys: politiką, teisės ir žmogaus teisių klausimus, socialinius klausimus, sveikatos apsaugą ir šeimos klausimus; kultūrą, mokslą ir švietimą; aplinkos apsaugą ir žemės ūkį, vietų ir regionų savivaldą, ekonomiką ir vystymąsi, migraciją, pabėgėlius ir demografiją; lygias moterų ir vyrų galimybes; reglamento ir imunitetų, valstybių narių prsiimtų įsipareigojimų vykdymą.
Europos ir pasaulio įvykių aptarimas
Kiekvienos sesijos darbotvarkėje numatomos diskusijos apie aktualiausius Europos ir pasaulio įvykius ir ypač problemas, kurių sprendimui reikia bendrų visos Europos veiksmų. Žymūs politikos veikėjai (Jonas Paulius II, Michailas Gorbačiovas, Vaclavas Havelas, Viktoras Juščenko ir daugelis kitų) aktyviai dalyvavo šiose diskusijose.
Asamblėjoje dalyvauja ir įvairių tarptautinių organizacijų (ESBO, Europos rekonstrukcijos ir vystymo banko (ERVB), Europos kosmoso agentūros, kai kurių specializuotų Jungtinių Tautų agentūrų) atstovai.
Nevyriausybinės organizacijos dalyvauja stebėtojų teisėmis kai kurių komitetų veikloje ir padeda organizuoti svarbius Asamblėjos renginius.
Iniciatyvos ir konkretūs rezultatai
Nuo 1989 m. Asamblėja dalyvauja sureguliuojant Europoje kylančias krizes. Neretai politines diskusijas iššaukia kelionių ir misijų į ,,karštus taškus" rezultatai ir ilgalaikiai dialogai su atitinkamomis valstybėmis, kuriose tie konfliktai kyla. Tokiu būdu ši Asamblėjos veikla didina Europos Tarybos politinį vaidmenį.
Ministrų Komitetas, nacionalinės vyriausybės, parlamentai, politinės partijos ir kitos visuomenės institucijos vadovaujasi Asamblėjos patvirtintais dokumentais. Asamblėja buvo daugelio tarptautinių sutarčių, žinomų kaip Europos konvencijos, kitų teisinių dokumentų, sudarančių europietiškos teisinės sistemos pagrindus, iniciatorė.
Geriausiai yra žinoma 1950 m. pasirašyta Europos žmogaus teisių konvencija (žr. skyrių ,,Žmogaus teisės"). Asamblėja konsultuojasi su Ministrų Komitetu dėl visų konvencijų projektų iki pat jų priėmimo momento.
Be to, Asamblėja organizuoja konferencijas, simpoziumus ir parlamentinius svarstymus tokiomis reikšmingomis temomis, kaip antai: smurtas, netolerancija, aplinka, imigracija, narkomanija, bioetika, žiniasklaida. Šie renginiai vyksta parlamentarų ir specialistų dialogo forma.
Parlamentinės partnerystės kūrimas
Vadovaudamasi Asamblėjos biuro sprendimais, Asamblėja palaiko ryšius su savo narių ir valstybių, nesančių narėmis, nacionaliniais parlamentais, tarptautinėmis parlamentinėmis asamblėjomis ir tarptautinėmis organizacijomis.
Santykiai su nacionaliniais parlamentais yra numatyti narystės, specialaus svečio ar stebėtojo statuso nuostatomis. Be to, Asamblėja palaiko ryšius su kitomis tarptautinėmis parlamentinėmis asamblėjomis, tokiomis kaip Europos Parlamentas, Vakarų Europos Sąjunga, Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos Parlamentinė Asamblėja, Interparlamentinė Sąjunga, Beneliuksas, Šiaurės šalių taryba, Juodosios jūros ekonominio bendradarbiavimo parlamentinė asamblėja.
Perspektyvos
Prieš 60 metų įsikūrusios Parlamentinės Asamblėjos veikla turi būti lanksti. Paskutiniaisiais metais Asamblėjai reikėjo prisitaikyti prie dramatiškų permainų. Nė vienas kitas tarptautinis parlamentinis forumas nebuvo taip gerai pasirengęs integruoti naujas Vidurio ir Rytų Europos demokratijas į Europos tautų šeimą. Ypač svarbu ir naudinga tai, kad Asamblėjos nariai sykiu yra ir savo šalių parlamentų nariai. Tai padeda palaikyti artimus kontaktus su valstybių narių politikos atstovais.
Be to, Parlamentinė Asamblėja atlieka labai svarbų vaidmenį valstybes kandidates rengiant narystei Organizacijoje. Ji remia besivystančias demokratijas ir stebi, kaip naujosios narės laikosi prisiimtų įsipareigojimų.
Koks skirtumas ?
Parlamentinę Asamblėją sudaro visų 47 valstybių, Europos Tarybos narių, atstovai, kuriuos renka arba skiria nacionaliniai parlamentai.
Europos Parlamentą sudaro visuotiniu tiesioginiu balsavimu išrinkti atstovai iš 27 valstybių, Europos Sąjungos narių.
Parlamentinės Asamblėjos valstybės narės ir jų atstovai
Airija (4), Albanija (4), Andora (2), Armėnija (4), Austrija (6), Azerbaidžanas (6), Belgija (7), Bosnija ir Hercegovina (5), Bulgarija (6), Čekija (7), Danija (5), Estija (3), Graikija (7), Gruzija (5), Islandija (3), Ispanija (12), Italija (18), Jungtinė Karalystė (18), Juodkalnija (3), Kipras (3), Kroatija (5), Latvija (3), Lenkija (12), Lichtenšteinas (2), Lietuva (4), Liuksemburgas (3), buvusi Jugoslavijos Respublika Makedonija (3), Malta (3), Moldova (5), Monakas (2), Norvegija (5), Olandija (7), Portugalija (7), Prancūzija (18), Rumunija (10), Rusija (18), San Marinas (2), Serbija (7), Slovakija (5), Slovėnija (3), Suomija (5), Švedija (6), Šveicarija (6), Turkija (12), Ukraina (12), Vengrija (7), Vokietija (18).
Stebėtojo statusas
Parlamentinėje Asamblėjoje stebėtojo statusą turi Izraelio, Kanados ir Meksikos parlamentarai.
Specialaus svečio statusas
1997 m. sausio 13 d. Baltarusijai buvo sustabdytas Parlamento specialaus svečio statusas.
