1991 m. rugsėjo 18 d. Lietuvos parlamentarai gavo specialaus svečio statusą Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje. Tikrąja organizacijos nare Lietuva tapo 1993 m. gegužės 14 d.
LIETUVOS NARYSTĖS EUROPOS TARYBOJE ĮSIPAREIGOJIMAI
Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rekomendacija (1993) dėl Lietuvos įsipareigojimų
Įstodama į Europos Tarybą, Lietuva įsipareigojo įvykdyti reikalavimus, išdėstytus Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos nuomonėje dėl Lietuvos narystės Nr. 168 (1993):
1. Prisijungti prie Europos Tarybos Statuto (prisijungimo dokumentai deponuoti 1993 m. gegužės 14 d.);
2. Ratifikuoti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, pripažįstant Europos žmogaus teisių komisijos kompetenciją priimti ir nagrinėti individualius skundus bei pripažįstant privalomąją Europos žmogaus teisių teismo jurisdikciją (ratifikuota 1995 m. balandžio 27 d.);
3. Artimiausiu metu ratifikuoti Europos vietos savivaldos chartiją (ratifikuota 1999 m. gegužės 25 d.);
4. Įgyvendinti Statuto 3 straipsnio nuostatas: "Kiekviena valstybė, ET narė, privalo vadovautis teisinės valstybės principais ir suteikti visiems asmenims, esantiems jos jurisdikcijoje, žmogaus teises ir pagrindines laisves".
1997 m. rugsėjo 22 d. Parlamentinės Asamblėjos sesijos posėdyje buvo priimta Rekomendacija 1339 (1997) "Dėl Lietuvos, kaip ET narės, įsipareigojimų vykdymo", kurioje siūloma užbaigti Parlamentinės Asamblėjos monitoringo procedūrą Lietuvai; tęsti dialogą su Lietuvos institucijomis dėl naujojo Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo bei dėl kitų klausimų, kylančių iš Lietuvos kaip valstybės narės įsipareigojimų; rekomenduoti Ministrų Komitetui išlaikyti Europos Tarybos bendradarbiavimo ir pagalbos programose numatytus prioritetus; išlaikyti esamą programoms skiriamų lėšų lygį; monitoringo metu atkreipti dėmesį į naujojo Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo taikymą.
1998 m. kovo 31 d. vykusiame 625-ame Ministrų Komiteto (p) posėdyje buvo patvirtintas MK(p) atsakymas į Parlamentinės Asamblėjos Rekomendaciją 1339 (1997) dėl Lietuvos, kaip valstybės narės, įsipareigojimų vykdymo. Jame įvertinami Bendros Europos Tarybos ir Europos Sąjungos Komisijos programos rezultatai bei pažymima, jog Europos Taryba tęsia bendradarbiavimą su Lietuva Parlamentinės Asamblėjos nurodytose srityse.
Parlamentinės Asamblėjos monitoringas grindžiamas padėties konkrečiose valstybėse narėse stebėjimu. Lietuvos atžvilgiu Parlamentinės Asamblėjos monitoringas buvo užbaigtas 1997 m. rudenį. 2000 m. kovo 6 d. Parlamentinės Asamblėjos biuras nusprendė pradėti postmonitoringo dialogą su Lietuva, Čekija, Estija ir Rumunija. 2000 m. spalio 19 d. Parlamentinės Asamblėjos Monitoringo komitetui pateiktas atsakymas apie Lietuvos įstatymų raidą (Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas, 1997 m. liepa; Baudžiamojo kodekso pakeitimų įstatymas, 1999 m. lapkritis; Civilinis kodeksas, 2000 m. liepa; Baudžiamasis kodeksas, 2000 m. rugsėjis; Policijos veiklos pagrindų įstatymas, 2000 m. spalis) ir padarytą pažangą ratifikuojant pagrindines Europos Tarybos konvencijas bei jų protokolus. 2001 m. sausio 15 d. Parlamentinės Asamblėjos Monitoringo komitetas priėmė sprendimą rekomenduoti Parlamentinės Asamblėjos biurui baigti postmonitoringo dialogą su Lietuva. 2002 m. kovo 25 d. įvykusiame Parlamentinės Asamblėjos biuro posėdyje Sankt Peterburge priimtas sprendimas užbaigti postmonitoringo dialogą.
LIETUVOS ĮSIJUNGIMAS Į EUROPOS SUTARČIŲ SISTEMĄ
Europos Tarybos sutarčių sistemą (ESS) sudaro 199 daugiašalės sutartys. Lietuva yra ratifikavusi 84 ESS dokumentus. Tolesnė Lietuvos integracija į šią sistemą - vienas iš prioritetinių valstybės tikslų.
LIETUVOS VEIKLA EUROPOS TARYBOS MINISTRŲ KOMITETE
Ministrų Komitetas yra pagrindinė sprendimus priimanti Europos Tarybos institucija. Komitete atitinkamų šalių užsienio reikalų ministrai pirmininkauja rotacijos tvarka po šešis mėnesius. Lietuva Ministrų Komitetui pirmininkavo 2001 m. lapkričio 8 d. - 2002 m. gegužės 3 d. Pirmininkavimo programoje Lietuva iškėlė keturis pagrindinius uždavinius:
2002 m. gegužės 2 - 3 d. Vilniuje įvyko 110-oji Ministrų Komiteto sesija, kurioje dalyvavo 44 valstybių, Europos Tarybos narių, delegacijos.
Sesijos Vilniuje pagrindinės diskusijų temos - regioninis bendradarbiavimas: jo įtaka stabilumui ir demokratinėms reformoms Europoje bei Europos Taryba tarptautinėje kovoje prieš terorizmą.
110-ojoje sesijoje buvo priimta Vilniaus deklaracija dėl regioninio bendradarbiavimo, atidarytas pasirašymui Europos žmogaus teisių konvencijos protokolas Nr.13 dėl mirties bausmės panaikinimo visais atvejais, priimtas naujas teisinis dokumentas - Konvencija dėl teisės susitikti su vaiku.
LIETUVOS ATSTOVAVIMAS PARLAMENTINĖJE ASAMBLĖJOJE
Parlamentinė Asamblėja - tai organizacijos patariamoji institucija, kurios narius skiria nacionaliniai parlamentai. Lietuvos atstovai aktyviai dalyvauja Parlamentinės Asamblėjos plenarinėse sesijose, komitetų ir politinių grupių darbe. Lietuvos delegaciją sudaro 4 nariai ir 4 jų pavaduotojai. 1994 m., 1999 m. ir 2002 m. vykusioje Parlamentinės Asamblėjos sesijose LR Prezidentai Algirdas Brazauskas ir Valdas Adamkus bei Lietuvos Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas sakė kalbas, atsakė į parlamentarų klausimus.
EUROPOS VIETŲ IR REGIONŲ VALDŽIŲ KONGRESAS (EVRVK)
Europos vietų ir regionų valdžių kongrese dirba visų valstybių narių atstovai. Kongresą sudaro dveji rūmai, vieni atstovauja vietų valdžioms, kiti - regionams.
1999 m. spalio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo Europos vietos savivaldos chartija. Pagal EVRVK procedūrą, valstybei ratifikavus Europos vietos savivaldos chartiją, rengiamas pranešimas Kongresui apie šalies savivaldos padėtį, demokratinius principus ir jų atitikimą minėtai chartijai. Paruošto pranešimo pagrindu EVRVK priima rekomendacijas šaliai ir vėliau išklausomas vyriausybės atstovo pranešimas apie minėtų rekomendacijų įgyvendinimą. 2001 m. gegužės 29 - 31 d. Strasbūre vykusioje EVRVK 8-oje plenarinėje sesijoje buvo svarstyta vietos ir regionų valdžios padėtis Airijoje, Kipre, Lietuvoje, Prancūzijoje, Slovakijoje ir Slovėnijoje.
Pranešime apie Lietuvą iš esmės pozityviai vertinama vietos savivaldos padėtis Lietuvoje. Tuo pačiu atkreipiamas dėmesys į kai kurias egzistuojančias problemas (nepakankamas savivaldybių finansavimas, teisės į teisminę gynybą realizavimas, nesklandus bendradarbiavimas tarp įvairių valdžios lygmenų).
2001 m. rugsėjo 5 d. MKp priėmė EVRVK raportą bei rekomendaciją apie savivaldos bei regioninės demokratijos padėtį Lietuvoje.
Darbas specialiuosiuose komitetuose
Lietuvos ekspertų, dalyvaujančių Europos Tarybos tarpvyriausybinio bendradarbiavimo komitetuose, tikslas yra skleisti informaciją apie Lietuvą atitinkamose veiklos srityse, rengti ir pritaikyti Lietuvos reikmėms tarpvyriausybinio bendradarbiavimo programas, išsakyti LR Vyriausybės poziciją rengiant naujus Europos Tarybos dokumentus (konvencijų, rekomendacijų projektus), užmegzti ir palaikyti ryšius su savo srities specialistais iš kitų valstybių, diegti Lietuvoje Europos Tarybos patirtį, sukauptą atitinkamose veiklos srityse.
Lietuvos ekspertai dalyvauja maždaug 70 Europos Tarybos ekspertų komitetų.
ŽMOGAUS TEISĖS
Lietuva yra ratifikavusi pagrindines Europos Tarybos sutartis žmogaus teisių srityje: Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir jos protokolus Nr. 1, 4, 6, 7, 11, 13, Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą ir jos protokolus Nr. 1 ir 2, Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją, Europos socialinę chartiją, Konvenciją dėl žmogaus teisių ir orumo apsaugos biologijos ir medicinos srityje.
Europos žmogaus teisių teismas
1998 m. lapkričio 1 d., įsigaliojus Europos žmogaus teisių konvencijos protokolui Nr. 11, pradėjo veikti vieningas Europos žmogaus teisių teismas (Žmogaus teisų komisija panaikinama). Šiuo metu Danutė Jočienė yra Europos žmogaus teisių teismo teisėja iš Lietuvos. LR Vyriausybės atstovė Europos žmogaus teisių teisme yra Elvyra Baltutytė.
Pareiškimų Strasbūre prieš Lietuvą daugėja. Apie tai plačiau ir pilną statistiką galima rasti Teisingumo ministerijos tinklapyje www.tm.lt.
Ekspertų komitetas prieš kankinimą (CPT)
2000 m. vasario 16 d. ET MK(p) pagal Europos konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą įsteigto komiteto (CPT) nariu iš Lietuvos išrinktas Respublikinio biomedicinos etikos komiteto pirmininkas doc. E.Gefenas.
2000 m. vasario 14 - 23 d. CPT delegacija pirmą kartą lankėsi Lietuvos įkalinimo įstaigose, užsieniečių registravimo centre. Delegacijos nariai susitiko su Teisingumo, Vidaus reikalų, Sveikatos apsaugos, Švietimo, Socialinių reikalų ministerijų, Policijos, Migracijos departamentų ir kitų valstybės institucijų vadovais. Po šio vizito CPT parengė (2000 m. rugpjūtis) raportą Lietuvos Vyriausybei. 2001 m. rugsėjo mėnesį, Lietuvos Vyriausybei sutikus, CPT komitetas pagarsino savo išvadas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės atsakymus.
Antrasis CPT delegacijos vizitas Lietuvoje vyko 2004 m. vasario 17 - 24 d. Abiejų apsilankymų Lietuvoje medžiagą galima rasti CPT tinklalapyje (http://www.cpt.coe.int/en/)
Europos komisija kovai prieš rasizmą ir netoleranciją
1998 m. pabaigoje ECRI užbaigė pirmąją ataskaitų apie visas valstybes nares seriją. Pirmoji ECRI ataskaita apie Lietuvą buvo parengta 1996 m. birželio 7 d. (išleista 1997 m. rugsėjo mėnesį). 2002 m. spalio 21 d. LR Ministro Pirmininko potvarkiu Lietuvos nariu ECRI buvo paskirtas profesorius Arvydas Matulionis.
Rengiant antrąją ataskaitą pažintinis vizitas į Lietuvą įvyko 2002 m. gegužės 13 -16 d. 2003 m. balandžio 15 d., Lietuvos Vyriausybei sutikus, ECRI paskelbė savo išvadas ir Lietuvos Vyriausybės komentarus, o birželio 12 d. Vilniuje ataskaita buvo aptarta prie apskrito stalo.
2006 m. vasario 21 d. paskelbta trečioji ataskaita.
Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos įgyvendinimas
2001 m. rugsėjo mėnesį Lietuva pateikė Europos Tarybai pranešimą apie Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos (įsigaliojo 2000 m. liepą) įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje pagal Konvencijos 25 straipsnio 1 dalį. Lietuvos įstatymai užtikrina tautinių mažumų teises į švietimą gimtąja kalba, puoselėti savo kultūrą, religiją, papročius. Lietuvoje yra rusų ir lenkų vidurinės mokyklos, 36 sekmadieninės mokyklos. Transliuojamos radijo ir televizijos programos ir leidžiami periodiniai leidiniai tautinių mažumų kalbomis.
Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos patariamasis komitetas 2003 m. vasario 21 d. priėmė Nuomonę apie Lietuvą, kurioje vertinama tautinių mažumų apsaugos padėtis mūsų šalyje. Nuomonėje pabrėžtos didelės Lietuvos pastangos užtikrinant tinkamą tautinių mažumų teisių bei laisvių apsaugą, padedančios išsaugoti ir plėtoti tautinių mažumų kultūrą ir identitetą. Dokumente taip pat įvardinami svarbiausi teisiniai ir praktiniai trūkumai mažumų švietimo ir mokymo, jų kalbų vartojimo, dalyvavimo viešame valstybės gyvenime ir tarpkultūrinio dialogo srityse.
Žmogaus teisių komisaras
2002 m. balandžio 5 - 6 d. LR Seimo kontrolierių įstaiga kartu su tuometiniu ETŽT komisaru A. Gil-Robles Vilniuje organizavo antrąją ombudsmenų konferenciją "Ombudsmenų funkcijos ir vaidmuo ginant žmogaus teises". Tai buvo pirmasis Vakarų, Vidurio ir Rytų Europos šalių bendras ombudsmenų susitikimas.
ŽINIASKLAIDA IR DEMOKRATIJA
1997 m. Europos Tarybos ekspertai pažymėjo, kad Lietuvos įstatymai dėl žiniasklaidos yra vieni demokratiškiausių Rytų ir Vidurio Europoje.
1995 - 2000 m. Lietuvos žurnalistų sąjunga organizavo keletą konferencijų Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Moldavijos ir Rumunijos vyriausybių ir žiniasklaidos atstovams, skirtų Lietuvos žiniasklaidos teisės aktams.
2001 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo Europos konvencija dėl televizijos be sienų ir jos pataisų protokolas, garantuojantys televizijos programų priėmimo ir retransliavimo Susitariančių šalių teritorijose laisvę.
Nuo 1992 m. gruodžio 15 d. Lietuva yra Audiovizualinės observatorijos - dalinio susitarimo - narė. Tai suteikia Lietuvos specialistams galimybę už simbolinę kainą gauti visą informaciją, susijusią su Europos audiovizualine rinka, bei pristatyti save Europos audiovizualiniame tinkle.
TEISINIS BENDRADARBIAVIMAS
Lietuvoje galioja daugelis Europos Tarybos susitarimų teisinio bendradarbiavimo srityje: Europos konvencija dėl ekstradicijos ir du jos protokolai, Europos konvencija dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose ir jos protokolas, Antidopingo konvencija, Baudžiamosios teisės konvencija dėl korupcijos, Europos konvencija dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu ir kt.
Europos komisija "Demokratija per teisę" (Venecijos komisija) buvo įkurta 1990 m. gegužės 10 d. Europos Taryba minėtą komisiją įsteigė siekdama teisinių demokratijos garantijų. Komisija teikia pagalba rengiant teisės aktus, susijusius su konstituciniais teismais, tautinėmis mažumomis, rinkimais ir kt. Lietuva nuo 1994 m. balandžio 27 d. yra Venecijos komisijos narė. 2002 m. balandžio mėnesį 4 metų laikotarpiui į Venecijos komisiją buvo paskirti nauji Lietuvos atstovai - LR Konstitucinio teismo teisėjas Kęstutis Lapinskas ir Teisingumo ministerijos Teisėkūros ir viešosios teisės departamento direktorė Živilė Liekytė.
Nuo 1999 m. gegužės 3 d. Lietuva yra valstybių grupės prieš korupciją - GRECO narė. 2001 m. rugsėjo mėnesį GRECO ekspertai įvertino, kaip Lietuva laikosi pagrindinių kovos su korupcija principų, kuriuos 1997 m. lapkričio 6 d. patvirtino Ministrų Komitetas, ir kitų kovos su korupcija programos vykdymui priimtų tarptautinių dokumentų.
Lietuva nuo 1992 m. dalyvauja Europos Tarybos Demokratinio stabilumo plėtros ir stiprinimo programoje (ADACS). Tai daugiaplanė paramos programa valstybėms, naujosioms Europos Tarybos narėms ir valstybėms kandidatėms, pertvarkant teisinę, socialinę, sveikatos apsaugos sistemas ir plėtojant demokratiją, žmogaus teisių apsaugą, žiniasklaidą ir kt. ADACS programos vienas tikslų - padėti pašalinti valstybėse narėse Europos Tarybos monitoringo proceso metu išaiškintus trūkumus.
Bendradarbiavimo pradžioje Lietuvai buvo skirtos bazinės Europos Tarybos programos stiprinant teisėsaugą, vykdant teisės sistemos ir savivaldos reformą, keliant specialistų (teisėjų, prokuratūros darbuotojų, advokatų, valdininkų) kvalifikaciją. Vėliau Lietuvos dalyvavimas ADACS programoje įgavo naują dinamišką pobūdį - bendradarbiavimas grindžiamas specializuotais renginiais kurioje nors srityje, teisės aktų projektų ekspertize, specialistų stažuotėmis.
Lietuvoje Europos Taryba su Europos Sąjungos Komisija sėkmingai pirmą kartą įgyvendino keletą pilotinių projektų, kurie vėliau buvo taikomi kitose valstybėse: nacionalinių įstatymų suderinamumo su Europos žmogaus teisių konvencija studija; visuomenės supratimo dėl būtinumo panaikinti mirties bausmę kampanija.
Lietuva buvo pirmoji valstybė, kurioje 2000 m. gegužės 15 - 16 d. buvo surengtas Lietuvos bendradarbiavimo su Europos Taryba pagal ADACS programą įvertinimo seminaras. Šiame renginyje pagrindinis dėmesys buvo skirtas pastaraisiais metais Lietuvoje vykdytų projektų žmogaus teisių apsaugos ir teisinio bendradarbiavimo srityse įgyvendinimui. Seminare dalyvavo kaimyninių valstybių (Estijos, Latvijos, Rusijos, Baltarusijos, Lenkijos), taip pat Ukrainos atstovai.
2002 m. kovo 21 - 22 d. Vidaus reikalų ministerija kartu su Europos Taryba Vilniuje surengė konferenciją "Policijos veiklą reglamentuojančios europinės normos ir standartai: policijos etika įprastinėse ir ekstremaliose situacijose", skirtą policijos vaidmeniui demokratinėse valstybėse aptarti bei Europos politikos etikos kodeksui pristatyti.
VIETOS DEMOKRATIJA IR TARPVALSTYBINIS BENDRADARBIAVIMAS
Lietuva yra prisijungusi prie Europos vietos savivaldos chartijos, Europos konvencijos dėl pasienio bendradarbiavimo tarp teritorinių bendrijų ir valdžios organų ir jos papildomo protokolo.
2001 m. lapkričio 22 - 23 d. buvo surengta konferencija "Bendradarbiavimas per sienas atsižvelgiant į Europos Sąjungos plėtrą". Ją organizavo LR Vidaus reikalų ministerija ir Lenkijos Respublikos vidaus reikalų ir administracijos ministerija, globojant Europos Tarybai. Konferencija buvo skirta Lietuvos pirmininkavimui Europos Taryboje, taip pat Lietuvos - Lenkijos diplomatinių santykių dešimtmečiui ir Lietuvos - Lenkijos tarpvyriausybinės bendradarbiavimo per sienas komisijos veiklos penkmečiui pažymėti.
2003 m. Klaipėdai paskirtas Europos Prizas - aukščiausias apdovanojimas municipalitetui už jo indėlį į bendradarbiavimą Europoje.
SOCIALINĖ SANGLAUDA
Lietuva ratifikavo Europos socialinę chartiją (pataisytą), Europos laikinąjį susitarimą dėl senatvės, invalidumo ir maitintojo netekimo socialinės apsaugos sistemų ir jo protokolą bei Europos laikinąjį susitarimą dėl kitų nei senatvės invalidumo ir maitintojo netekimo socialinės apsaugos sistemų ir jo protokolą.
Europos Tarybos vystymo banko (ETVB), dalinės sutarties uždavinys - padėti valstybėms narėms, susiduriančiomis su socialinėmis problemomis dėl pabėgėlių, persikėlusiųjų asmenų antplūdžio ir dėl stichinių ar ekologinių nelaimių. Šiuo metu Banko narės yra 35 Europos Tarybos valstybės. Lietuvai banko valdyboje atstovauja LR nuolatinis atstovas prie Europos Tarybos ambasadorius, Administracinėje taryboje - Finansų ministerijos Valstybės skolos valdymo departamento direktorė Daiva Kamarauskienė.
Iki šiol Lietuvai jau suteiktos ETVB paskolos finansuoti šiuos projektus:
- Grįžtančių tremtinių aprūpinimas gyvenamuoju plotu tremtinių šeimoms;
- Socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros 1998-2006 metais investicinis projektas (bankas finansuos 10 centrų septyniose Lietuvos savivaldybėse, teiksiančių paslaugas žmonėms su negalia, pagyvenusiems žmonėms ir kritinėse situacijose atsidūrusiems vaikams).
2002 m. ETVB pritarė AB Šiaulių banko parengtam investicijų projektui. Jis skirtas moterų smulkaus ir vidutinio verslo vystymui. 2002 m. ETVB Administracinė taryba Paryžiuje vykusiame posėdyje pritarė UAB "Sampo" banko parengtam investicijų projektui, skirtam finansuoti moterų verslą Lietuvoje ir suteikė 1 mln. eurų paskolą.
SVEIKATOS APSAUGA
Nuo 1994 m. birželio 30 d. Lietuva naudojasi stebėtojos statusu Europos farmakopėjoje. Lietuva 2000 m. pareiškė norą prisijungti prie Europos farmakopėjos. Narystė šiame Europos Tarybos daliniame susitarime atitinka farmacijos bei vaistų gamybos industrijos kokybės sertifikatui.
2002 m. sausio 7 d. Lietuva tapo Pompidu grupės nare. Narkomanijos problemoms skirta Pompidu grupė yra įvairiapusis skirtingų ministerijų bendradarbiavimo forumas, kurio tikslas kova prieš narkotikų vartojimą ir neteisėtą prekybą. Šiuo metu grupė vienija 35 valstybes nares. Pastaruoju metu grupės prioritetai teikiami narkomanijos prevencijai, socialinei buvusių narkomanų reintegracijai, baudžiamųjų sistemų funkcionavimui, švietimo ir tyrimų propagandai, ypatingai akcentuojant socialinę narkomanijos kainą.
2002 m. gegužės 26 - 27 d. Vilniuje įvyko Sveikatos apsaugos ministerijos ir Europos Tarybos organizuota tarptautinė konferencija "Sveikatos apsaugos reformos Europoje: nuo teorijos prie praktikos", kurioje dalyvavo atstovai iš 19 Europos valstybių bei įvairių tarptautinių organizacijų. Į konferenciją susirinkę įvairių Europos šalių sveikatos apsaugos ministrai, mokslininkai, sveikatos politikai aptarė aktualiausius sveikatos apsaugos pertvarkymo klausimus: ligoninių tinklo optimizavimą, racionalesnio finansinių išteklių panaudojimo šiame sektoriuje galimybes, didelį dėmesį skyrė pacientų teisių klausimams. Konferencijos metu pasirašyta trišalė Baltijos valstybių sutartis dėl bendradarbiavimo sveikatos apsaugos srityje. Tarptautinės konferencijos dalyviai priėmė Vilniaus deklaraciją. Joje Europos šalių vyriausybės, parlamentai, nevyriausybinės organizacijos raginamos laikytis Europos žmogaus teisių konvencijos, Europos socialinės chartijos ir konferencijoje priimtų principų.
ŠVIETIMAS
Lietuva prisijungusi prie Europos konvencijos dėl diplomų, suteikiančių teisę stoti į universitetus, lygiavertiškumo ir Kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regiono valstybėse konvencijos.
Daugumos Europos Tarybos švietimo programų administravimą koordinuoja Kultūrinio bendradarbiavimo taryba, o jai padeda Švietimo ir Aukštojo mokslo komitetai.
Įgyvendinant projekto "Šiuolaikinės kalbos ugdant europinį pilietiškumą" dalį Lietuvoje, buvo parengtas lietuvių kalbos mokėjimo "Slenkstis", kuris nustatė tam tikrą lietuvių, kaip svetimos kalbos, mokėjimo ribą, leidžiančią atvykusiam laikinai ar nuolat gyvenančiam Lietuvoje asmeniui bendrauti lietuvių kalba.
Nemažas Lietuvos mokytojų ir moksleivių būrys dalyvavo Švietimo komiteto nuolatinėse programose "Mokytojų kvalifikacinė programa", "Mokytojų kvalifikacinė programa", "Mokyklų ryšiai ir manai" bei bendroje Europos Tarybos ir Europos Sąjungos programoje - konkurse "Europa mokykloje".
1999 m. spalio 22 d. Lietuva prisijungė prie Europos šiuolaikinių kalbų centro dalinio susitarimo. Šiuo metu 33 valstybės yra šio susitarimo dalyvės.
KULTŪRA IR PAVELDAS
Lietuva yra ratifikavusi Europos kultūros konvenciją, Pataisytą Europos archeologijos paveldo apsaugos konvenciją, Europos architektūros paveldo apsaugos konvenciją, Europos konvenciją dėl bendros kino filmų gamybos.
Pastarieji dešimtmečiai parodė, kad būtent kultūra gali bene geriausiai pasitarnauti ugdant pilietinę, atvirą ir demokratinę visuomenę. Europos dokumentuose kultūra nurodoma kaip svari priemonė, padedanti spręsti skaudžias Europos žmogaus ir tautinių mažumų teisių, ksenofobijos, nepakantumo, prievartos ir kitas problemas.
Lietuva aktyviai vykdo programą "Kultūros keliai". 1995 - 1997 m. Lietuvoje buvo įkurti du kultūros keliai: "Baroko kelias" ir "Vienuolynų kelias", kuriuos rengė viešoji įstaiga "Baroko kelias", bendradarbiaujant su Europos kultūros kelių institutu Liuksemburge.
2001 m. surengta šio instituto tiriamoji misija Lietuvoje "Parkai ir sodai Lietuvoje" (jos ataskaita išleista CD-ROM pavidalu ir platinta Liuksemburgo pirmininkavimo programos pristatymo 110-oje MK sesijoje metu Vilniuje 2002 m. gegužės 3 d.).
Nuo 1995 m. Lietuvoje pradėtos Europos Tarybos kuruojamos Europos paveldo dienos. Kasmet vieną rugsėjo savaitgalį galima apžiūrėti muziejų kolekcijas, prie istorinių paminklų vyksta koncertai, kiti renginiai.
Siekdama narystės Europos kinematografinių ir audiovizualinių kūrinių bendros gamybos rėmimo ir platinimo fonde - Eurimages, Lietuva prisijungė prie Europos Tarybos konvencijos dėl bendros kino filmų gamybos. Tačiau pakeitus stojimo į Eurimages procedūrą, tapo reikalinga Eurimages valdybos nuomonė apie kandidatę bei Ministrų pavaduotojų komiteto sprendimas šiuo klausimu. Lietuva nėra "Eurimages" narė.
