Rėmens problemos: kodėl dėl jų nesikreipiama pas gydytojus?

Nemaža dalis gyventojų susiduria su rėmens arba dar kitaip padidėjusio rūgštingumo problema. Pajutus nemalonų rėmens graužimą arba prasidėjus skrandžio turinio atpylimui, lietuviai gana dažnai griebiasi nuo senų senovės žinomų liaudiškų patarimų, kurie, turėtų prigesinti staiga užsiplieskusį rėmens gaisrą. Tačiau tai, kas tinka vienam, ne visuomet gali tikti kiekvienam, todėl tokios naminės priemonės gali privesti prie labai rimtų problemų ir netgi išsivystyti į tokias grėsmingas komplikacijas, kaip stemplės vėžys.

Baimė tirtis

Remiantis mokslininkų duomenimis, padidėjęs rūgštingumas kasdien vargina net 9 procentus žmonių ir net 16 procentų – iki trijų kartų per savaitę. Šis negalavimas gali rodyti labai rimtos ligos, – gastroezofaginio refliukso (GERL), – pradžią. Pasitaiko atvejų, kai sergantieji šia liga nesikreipia į gydytojus, nes tiesiog bijo tyrimo. Tačiau tokiais atvejais pacientai ne tik pamiršta apie gyvenimo kokybę, nuolat kenčia skausmą, yra pervargę dėl jo sukeliamos nemigos, tačiau ir rizikuoja savo sveikata, kadangi laiku nediagnozuotą ir užleistą ligą yra sunkiau gydyti.

Pasikliovimas liaudies medicinos išmintimi

Nuo senų senovės tarsi buvo įprasta, kad į gydytojus reikia kreiptis tik tada, kai jau nebėra kitos išeities. Galbūt dėl to dar ir šiais laikais rūpintis savo sveikata pradedame pirmiausiai naminėmis priemonėmis. Tikriausiai vienas populiariausių tokių priemonių – sodos tirpalas, pasižymintis rūgštingumą neutralizuojančiu poveikiu. Taip pat gana dažnai pasireiškus skrandžio rūgštingumui, vartojamas pienas, kuris (daugeliui tai net nežinoma) ne tik kad nepadeda sumažinti rūgštingumo, bet netgi priešingai – skatina jį. Taip pat norint išvengti rėmens deginimo geriamos vaistažolių arbatos, mineralinis vanduo, linų sėmenų užpilai, kurie gali išties slopinti skrandžio sulčių išsiskyrimą, tačiau negali išspręsti rėmens rūgštingumo problemos visam gyvenimui. Tokios priemonės galbūt ir suteikia laikiną palengvėjimą, tačiau kai kuriais atvejais gali būti padaryta tik dar didesnė ir ne iš karto juntama žala.

Kodėl neverta bijoti gydytojų?

Šiais laikais su rėmens problemomis kuo puikiausiai susidoroti gali padėti šiuolaikiškiausi gastroezofaginio refliukso ligai gydyti skirti vaistai. Tik gydytojas, konsultacijos metu įvertinęs paciento būklę, gali nuspręsti, kokie vaistai kiekvienam pacientui yra tinkamiausi.  Be to, svarbu suvokti, kad spręsti padidėjusio rūgštingumo bėdas operaciniu būdu – tik kraštutinė GERL gydymo priemonė. Na, o jei toks po reikis išties būtų, tokia operacija nėra itin sudėtinga – ji atliekama laporaskopiniu būdu, koreguojant skrandžio dugno padėtį, o po tokios operacijos gyvenimo kokybė pagerėja jau per 4-8 savaites.